Kas nežino ir nepažįsta visada linksmos ir besišypsančios etnologės Gražinos Kadžytės? Jos balsas skamba radijo bangomis, ji šypsosi iš televizorių ekranų, yra dažna viešnia įvairiose šventėse ir renginiuose. Norėdami sužinoti, kas esame mes, lietuviai, Gražiną kalbina įvairaus amžiaus ir profesijų liaudies papročių ir tradicijų puoselėtojai.
       Balandžio 21-ąją Berteškių kaimo gyventojai turėjo galimybę susitikti ir pabendrauti  su šia garbinga viešnia, susitikimą organizavo Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Berteškių filialas. Renginyje dalyvavo muziejininkė Marijona Birutė Navakauskienė, Saugailių ir Kaulakių bendruomenių atstovai. 
         Etnologė papasakojo apie savo veiklą: dar studijuodama aktyviai dalyvavo Vilniaus Universiteto kraštotyrininkų klube „Ramuva“, lankėsi įvairiose ekspedicijose, išvaikščiojo visą Lietuvą.  Šiuo metu Gražina Kadžytė dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Apdovanota Vytauto Didžiojo ordino medaliu, Tado Daugirdo premijos laureatė . Gražina savo veikloje mato ir prasmę, ir perspektyvą: ji su savo kolegomis stengiasi padėti išlaikyti tai, kas mūsų protėvių iš kartos į kartą per tūkstantmečius buvo kurta, tobulinta bei perduota saugoti.
         Susirinkusiems viešnia priminė, kaip senovės lietuviai šventė kalendorines ir šeimos šventes, paaiškino, kaip tas šventes derėtų švęsti dabar. Lektorė vaizdžiai ir emocingai kalbėjo apie liaudies tradicijų ir papročių puoselėjimą, išsamiai atsakė į klausytojų pateiktus klausimus. Didelio susidomėjimo sulaukė artėjančios Jurginės,  Morkaus šventė, apie kurią nebuvome girdėję, bet pasižadėjome švęsti.
        Susitikimo pabaigoje pakvietė lankantis Vilniuje nepamiršti apsilankyti ir Lietuvių kalbos ir literatūros institute, kur galima apžiūrėti seniausius saugomus rankraščius, Jono Basanavičiaus palikimą, pačius  Petro Vileišio rūmus.
Berteškių filialo vyres. bibliotekininkė Ona Smitrienė