Labai mažos ir kūrybingos Biliūnų kaimo bendruomenės žmonės, įsitaisę Biliūnų dvaro pašonėje, supratę, kad žmogui duotas gyvenimas, o ne atvirkščiai, kiekvienos auštančios dienos įvykius pasitinka su didžiule meile ir žaisdami gyvenimą.
                   700 m ilgio kaštonų alėjos sutvarkymo darbai 2007 m. suvienijo kaimą į bendruomenę. Kaštonas  tapo bendruomenės simboliu. Išryškindami ir panaudodami esamus Biliūnų vietovės privalumus ir istoriją, vietos gyventojai įkūrė Kaštonų respubliką su savo prezidente, konstitucija ir valiuta – kaštu.
Kaštonų alėjos atsiradimo legenda pasakoja, kad nuo seno kaštonas laikytas meilės medžiu. Neatsitiktinai jaunavedžiai savo meilės liudijimą - spyną užsuka pakabinti ant „Meilės medžio“ Biliūnuose. Vietos gyventojai, persikūniję į su Biliūnų dvaru susijusius, istorinius personažus, vestuvininkams primena senąsias vestuvių tradicijas – tveria kelią, kviečia įveikti įvairias užduotis.
               Kaštonų respublikos gyventojų tikslas nepamiršti patiems ir perduoti kitiems, kad  nuo XIV a.  giminystės šaknis Biliūnuose įleidę svarbūs Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjai Bilevičiai savo prasmingu gyvenimu sukūrė  iškilią ir pasididžiavimo vertą Biliūnų krašto istoriją. Ištaigingų rūmų patogumu ir šeimininkų svetingumu net 1,5 mėn. naudojosi 1702 m. dvare apsistojęs Švedijos karalius Karolis XII. Manoma, kad vizito metu, jo įsakymu Švedijos kariai supylė išliekamąją vertę turinčią, prie dvaro parko besišliejančią  archeologijos vertybę – senovės gynybinius įtvirtinimus su pylimais.
            1812 m. Biliūnuose viešėjo Napoleono Didžiosios armijos 10-ojo korpuso vadas Prancūzijos maršalas Žakas Makdonaldas ir Rusijos carienė.
             Rašytiniuose šaltiniuose dvaras pirmą kartą paminėtas 1592 m. Bilevičius 1763 m. dvarą dovanojo savo sesers sūnui Antanui Gelgaudui, tačiau vėliau dvaras vėl grįžo Bilevičiams. Juozas Bilevičius 1850 m. dvarą paliko anūkėms: Kalikstai ir Julijai Pilsudskytėms. Pilsudskius už dalyvavimą 1863 m. sukilime caras ištrėmė į Sibirą, o dvaras atiteko Nikolajui Daškovskiui. Šis 1925 m. dvarą už slaugą dovanojo savo vežikui Jonui Kaminskui. Šiuo metu dvaras grąžintas paveldėtojai – Bernadetai Elenai Kaminskaitei-Žagarnauskienei.
Pirmieji dvaro rūmai statyti apie 1427 m., restauruoti 1515 m. Dabartiniai rūmai statyti 1699 m. Šiandien išlikę rūmai, svirnas, ūkinis pastatas, ledainė, parkas.
              Solidaus amžiaus Kaštonų respublikos gyventojai, vengdami sielos raukšlių, sumanė žaismingai pasitikti kiekvieną savo dieną ir kiekvieną atvykstantį į Biliūnų kaimą. Tam tikslui pateikė paraišką  ir laimėję valstybės paramos finansuojamą verslumą skatinantį projektą, įsigijo netradicinius žaidimų įrengimus, termosus, istorinius kostiumus, projekto viešinimui įsigijo tušinukus su logotipais, įsirengė muziejuką, įsigijo būtiniausius  baldus.
              Kaštonų respublika išskirtinio dėmesio sulaukė tarptautiniame projekte Lenkijoje, Kozenico vietos veiklos grupės organizuojamoje  amatų mugėje. Mugės dalyviai kartu su biliūniškiais žaidė netradicinius žaidimus, įsigijo jų įvairių aksesuarų su kaštonais, Biliūniškių svetingumas ir žaismingumas reprezentuojamas bendrame Raseinių, Radviliškio ir Lenkijos Kozenicos vietos veiklos grupių išleistas leidinys „Kelionė po Europos šalis“.
          Norite šiek tiek paįvairinti savo gyvenimą, būtinai  užsukite į Biliūnus. Nusilenkę  istorijai ir kaštonams, rasite savo sėkmės talismaną, o pabendravę su Kaštonų respublikos gyventojais gausite laimės receptą.
          Žaiskite gyvenimą!

                                  Visada Jūsų laukiantys Kaštonų respublikos gyventojai