Begalinis skubėjimas, kasdieniniai rūpesčiai, kartais apimantis tingulys – daugeliui žmonių pažįstama gyvenimo rutina. Kuri, įsiskverbusi į mūsų gyvenimus, pamažu, nematoma ranka naikina gyvenimo džiaugsmą, susidedantį iš mažyčių, paprastų ir visiems prieinamų stebuklų.
                       Nuoširdiems, giliamintiškiems ar atviriems žmonių pokalbiams išskirtinių datų nereikia, tam tinkamos visos kalendoriuje pažymėtos dienos. Tačiau biliūniškiai  pasirinko vasario 14-ąją, tam, kad vieni kitiems dovanodami nuoširdų buvimą drauge, skanaudami su meile bendruomenės moterų iškeptus pyragus,  paminėtų  ne tik Šv. Valentino  ir  Lietuvos Valstybės atkūrimo  dieną.
                     Bendruomenės pirmininkė žinodama, kad jos bendruomenės nariai retai kada savo pašto dėžutėse randa jiems adresuotus ranka rašytus laiškelius, ta proga kiekvienam paruošė po staigmeną - raudoną laiškelį „Gyvent negalima be?..“ su saldžiomis dovanėlėmis ir trimis klausimais: be ko neįsivaizduojate: savo gyvenimo, Biliūnų ir Lietuvos? Ar dėl to, kad darnioje bendruomenėje gyvenantys žmonės jaučiasi ir galvoja panašiai, ar dėl to, kad gauti laiškai buvo panašūs kaip du vandens lašai, todėl ir atsakymai visiems rašėsi panašiai. Paaiškėjo, kad  biliūniškiai neišgyventų be artimų žmonių, namų, darbo, knygų, kaimynų, bendravimo, meilės. Biliūnų neįsivaizduoja be gerų žmonių, bendruomenės, kaštonų, švenčių, nuostabaus kraštovaizdžio ir istorijos, o ar Lietuva  galėtų vadintis Lietuva - be kalbos, žmonių, laisvės ir taikos?
                  Popietėje dalyvavę LR seimo narys G. Mikolaitis, jo padėjėjas L. Bielskis, Gervinės kaimo bendruomenės pirmininkė J. Garliauskienė savo sveikinimo kalbose minėjo, kad besikeičiančių, kasmet gražėjančių Biliūnų neįsivaizduoja be bendruomenės, darbščių ir nuoširdžių žmonių, „Kaštonų žydėjimo“ šventės. O žinomo rašytojo J. Laucius nuomone, nepriklausomai kas esi, kaip, kuo ir kur gyveni, gyventi negali be meilės, bendravimo, svajonių, maldos, humoro, gyvenimo džiaugsmo mažais dalykais, pozityvių minčių. Tai visiems prieinami bei visiems tinkantys, geriausi ir pigiausis, „vaistai“ nuo visų sielos bei kūno ligų.
                       Tą vakarą, kai  už lango nemaloniai košė žiemiškas vėjas ir iki kaulų skverbėsi drėgmė, geriau už pačių surinktų žolelių arbatą, kūnus ir sielas sušildė rašytojo J. Lauciaus ant stalo  paliktas jausmingas, įsimintinas ir jaudinantis laiškelis „Verkčiau, jei būčiau nepabuvęs Biliūnuose“.


                      Biliūnų kaimo bendruomenės narė Nijolė Dapkienė