Meilė savo valstybei prasideda nuo meilės gimtajam kraštui – Betygalai, kur, anot poeto Juozo Nekrošiaus, subėga keturi ilgesingi keliai, prie Vytauto Didžio paminklo tartum broliai paduoda rankas. Prie šio paminklo, statyto 1930 metais, vykdavo visi iškilmingi miestelio renginiai, susirinkimai, sueigos. Šio paminklo papėdę Vasario 16-ąją papuošė gėlių žiedai. Ir pati Betygala pražydo – Trispalvės suplevėsavo ir prie pastatų, ir vaikinų, einančių šventinės eisenos priekyje, rankose. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną nuo Betygalos bendruomenės namų gausus būrys betygališkių su vėliavomis, vėliavėlėmis, gėlių žiedais patraukė prie Vytauto Didžiojo paminklo. Čia sugiedojo Tautišką giesmę ir Maironio „Lietuva brangi“.
      Betygala – ypatinga vieta, iš kurios, kaip rašė J. Mačiukevičius, „Lietuvos žiūrėt“ išėjo daug žymių žmonių, garsinusių ir garsinančių šį kraštą savo darbais. Džiaugiamės, kad gausiai susirinkome paminėti Vasario 16-ąją, kad mūsų jaunimas nepatingėjo, noriai atsiliepė į kaimų bendruomenės „Betygala“ tarybos kvietimą ir aktyviai dalyvavo. Į šventę su šeima iš Vilniaus atvykusi D. Žeimienė prasitarė: „Betygala man kvepia iš tolo“. Ir toks ilgesys lydi kiekvieną, kuris čia gimė, mokėsi ar gyveno.
Regina Musteikienė, bendruomenės tarybos narė
Nuotrauka Dainos Žeimienės