Sulaukę gražiausių švenčių - Šv. Kalėdų – džiaugiamės, kad nugyvenom dar vienerius metus, apmąstom nueitą kelią, patirtas sėkmes ir kliūtis, tikimės geresnių dienų, to linkime vienas kitam. Bet turbūt didžiausia laimė – tomis dienomis aplankyti vienišus, pasibelsti į jų namų duris ir palinkėti sveikatos ir nors truputėlį džiaugsmo. Todėl mūsų bendruomenėje jau tapo tradicija kalėdinę savaitę aplankyti vienišus senelius ir šeimas, auginančias vaikus su negalia. Senelis, snieguolė, nykštukai ir šaunusis muzikantas sveikatos ir džiaugsmo palinkėjo net 17 nemakštiškių, įteikė po simbolinę saldžią dovanėlę.  Visi džiaugėsi, dėkojo, kad nepamirštam ir užsukam pas juos. O kiti jau laukė mūsų nuo pat ryto, nes tikėjosi, kad ir šįmet pas juos ateisime.
           Be abejo, kalėdinė šventė vyko ir bendruomenės nariams, kurie su visa šeima ar vieni gruodžio 27 d. vakarą rinkosi bendruomenėje. Nuoširdi ir lyrinė jaunųjų savanorių programėlė (vadovė - bendruomenės valdybos narė Lina Mejerienė) visiems priminė kalėdinę šilumą, kuria šventės metu  visi dalijosi vieni su kitais. Jaunieji savanoriai – Mangirdas ir Mantas – parinko tokią muziką, kad sėdinčių ir nešokančių ar nežaidžiančių nebuvo. O kokia šventė be Kalėdų senelio? Aišku, buvo ne tik jis, bet ir snieguolė bei jų „briedžiukas”. Simbolinių dovanėlių traukimas, šokiai, žaidimai, pabendravimas su kitais atėjusius suartino ir bent trumpam leido atsipalaiduoti nuo kasdieninių darbų bei rūpesčių. 
           Matant šiltus ir gerus išeinančiųjų veidus taip ir norisi pasakyti: „Vadinasi, to reikia, vadinasi, bendruomenė reikalinga…”

Nemakščių bendruomenės santalkos
pirmininkė Elena Vaitkuvienė