Kaip ir kiekvienais metais, per rudens lygiadienį  betygališkiai rinkosi ant piliakalnio pabūti kartu,  pasidžiaugti rudenėjančios gamtos dovanojamomis spalvomis. Rudens lygiadienis sutampa su Baltų vienybės diena, švenčiama nuo 2000-jų metų. Ir sukaktis šiemet neeilinė – prabėgo 777 metų nuo Saulės mūšio, kai susivienijusios baltų tautos nugalėjo Livonijos ordiną ir, kaip rašoma „Eiliuotoje Livonijos kronikoje“ (vertimas iš vokiečių kalbos Pr. Žadeikio), „kaip bobas juos išmušo“.
      Gamta ir sekmadienio vakarą laukęs lemtingas krepšininkų mūšis prieš prancūzus šiek tiek pakoregavo renginio laiką. Nepalydėjome saulės, tačiau ant abiejų Betygalos piliakalnių suliepsnojo ugnis, užliedama šiluma. Deganti  ugnis – bendruomenės gyvybės simbolis, o uždegta visame Pabaltijyje – mūsų vienybės ženklas. Ženklas, kad esame ne vieni, esame stiprūs.
       Po istorijos labirintus susirinkusius prie aukuro lydėjo bendruomenės narė Jurga Bulotienė, pasakodama Baltų vienybės dienos atsiradimo istoriją, skaitydama „Eiliuotosios Livonijos kronikos“ ištraukas. Betygalos piliakalnių šlaitus užliejo Ariogalos gimnazijos folkloro klubo, vadovaujamo Dobilo Juškos, atliekamų dainų garsai.  Renginio dalyvius sveikino kaimų bendruomenės Betygala pirmininkė G. Račienė. Nusileidę nuo Betygalos II piliakalnio, su fakelais rankose užkopėme į Betygalos I piliakalnį, ant kurio skambant dainai laužo liepsnoms buvo atiduotas šiaudinis ožys.
Užklupus lietui, šventė tęsėsi bendruomenės namuose. Čia prisiminėme Tėvą Stanislovą, kuriam šiemet būtų sukakę 95-eri. Šių eilučių autorė supažindino su jo biografija, kurioje yra ir sąsaja su Betygalos kraštu – 1961 m. Tėvas Stanislovas buvo paskirtas Ugionių ir Milašaičių parapijų klebonu, bei perskaitė ištraukas iš jo pamokslų. Nuskambėjus  prasmingiems žodžiams, šventę tęsė Dobilas su savo mokinėmis. Jų atliekamos liaudiškos dainos buvo atgaiva mūsų sieloms.
       Apniukęs dangus nesugadino šventinės nuotaikos. Norisi pasidžiaugti, kad žmonės noriai susirinko. Ačiū Jurgai Bulotienei  už šventės vedimą ir kūrybines idėjas jai rengiantis, ačiū Dobilui Juškai, vis nepamirštančiam kelio į gimtinę ir čia dažnai „užklystančiam“ su savo dainininkais, ačiū Ariogalos merginoms, nepabūgusioms lietaus ir džiuginusioms mus dainomis. Ir ačiū visiems Jums, dalyvavusiems šventėje.
        Baigti norėčiau Tėvo Stanislovo žodžiais: „Leiskite šiandien jums pasiųsti kitokį linkėjimą: „Linkiu Jums drąsos!“ Tai jau daugiau pasako, nes drąsa – tai  gyvenimo stuburas. Įgiję jos, galime tikėtis laimės, džiaugsmo, ramybės.“ Vis ilgėjančius rudens vakarus tenuskaidrina artimųjų dėmesys, perskaityta gera knyga, nuoširdus žodis. 
        Regina Musteikienė,
        bendruomenės tarybos narė