O kas gali labiau nuteikti optimizmui, jei ne draugai... Palukščio bendruomenė jauna ir nedidelė, tačiau įsigiję gerus draugus, jaučiamės drąsiai ir pakiliai. Daug ką pamatėme, išmokome bendraudami su betygališkiais, lankydamiesi Gemos Račienės vadovaujamoje kaimo bendruomenėje. Rugpjūčiui besibaigiant parodyti ką turime ir ką sugebame, buvo mūsų eilė... Pakvietėme kaimų bendruomenę „Betygala“ pas save. Susitikimą pradėjome ekskursija po Kejėnų archeologinį kompleksą, nuo kurio kasmet pasiųsdavome į Betygalą linkėjimus ir dangaus šviesulį. Nuostabus oras leido džiaugtis gamta ir vieniems kitais. Jau tradicija tapo pilkapiuose uždegti žvakeles priešistorės liudytojams atgulusiems mūsų krašte. Merginos, pasipuošusiomis baltų rūbais, jų rankose uždegtos žvakelės, liudijo pagarbą protėviams, derėjo pilkapių, mūsų - liudininkų ir miško apsuptyje. Ant vieno iš tūkstančio Lietuvos piliakalnių, Kejėnuose, vėl suskambo daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, buvo sušokta ne viena polkutė bei rateliai. Mūsų bendruomenei visuomet noriai padeda Milašaičių kaimo bendruomenės pirmininkas Romanas Daujotas ir muzikantas Jonas Kurelaitis, kurių muzikavimas dažnai skamba ant piliakalnio ir mūsų kaimo bendruomenės „Palukštys“ renginiuose. Džiugu, kad vis daugiau svečių užsuka į šią vietą, visi žino čia minimus lygiadienius, Žemės (kovo mėn.) ir Baltų vienybės (rugsėjo mėn.) dienų renginius. Mūsų trijų kaimo bendruomenių draugystei įtvirtinti, kaip visada, buvo paleistas dangaus šviesulys. Visi bendruomenių pirmininkai - Gera Račienė, Romanas Daujotas ir Romas Rudžinskas – buvo pirmieji, kurie nepabūgę Baltramiejaus (kad po atlaidų, kai įmeta į vandenį peiliuką ir negalima maudytis), brido į upelį, kvietė kitus. Visi nusiprausėme Šventupio vandenyje, norėdami ir atjaunėti, ir būti sveikais. Ir čia, betygališkiams, kurie garsėja savo arbatomis, rūpėjo žolelės, tinkamos arbatoms, vaistams. Visi noriai jas rinkome, mokėmės iš draugų, turinčių ilgametę patirtį. Palukščio kaimo bendruomenės centras – Palukščio dvaras. Bendruomenės pirmininkas Romas su visomis atrakcijomis pristatė dvarą. Visi žavėjomės šimtamečiais ąžuolais, nuostabia gamta, noriai įsiamžinome Kejėnų žynio šventykloje - Palukščio ąžuolyne... Kaip vaikai, pajutę azartą ir ir norėdami pasijuokti, žaidėme: „daužėme stiklus“, šaudėme iš lanko, mėtėme strėliukes... Nugalėjo draugystė ir gera nuotaika. Žinoma, tradiciškai užbaigėme savo bendruomenės ir Dvaro pristatymą XVII a. vyno rūsiuose: diskutavome, keitėmės nuomonėmis, vaišinomės dvaro kugeliu. Dėkojome vieni kitiems, kad suradome laiko ir noro pabūti drauge. O betygališkių padovanotas paveikslas su tiltu per Dubysą, bus mūsų simbolis. Tiltas - jungiantis bendraminčius, mylinčius savo krašto istoriją, kultūros paveldą,neskaičiuojančius savo brangaus laiko. Tiltas, kad visuomet atrastume kelią vieni pas kitus... Gražina Pečkaitienė, Palukščio kaimo bendruomenės narė « Atgal į naujienas