Nuostabus Betygalos kraštas savo tradicijomis, saugomais kultūros vertybių objektais, žmonėmis. Atkeliavus į miestelį visus pasitinka P. Aleksandravičiaus „Vytautas Didysis“, balta didinga Šv. Mikalojaus bažnyčia, Tautos kryžius ir kiti išskirtiniai šio krašto objektai. Tačiau visiems į akis labiausiai krenta namas baltomis langinėmis. Puošnios gėlės ant palangių ir lange žiburys, kviečiantis užsukti. Tokie bendruomenės namai pasitiko ir mus: puošnūs, švytintys, pilnai džiaugsmo ir nenusakomų kvapų. Nuo Kejėnų piliakalnio, Baltų vienybės dieną, mes – Palukščio kaimo bendruomenės nariai kasmet siųsdavome dangaus šviesulį ar vežėme mūsų laužo ugnį ir linkėjimus. Eilę metų tradicijos, jungiančios piliakalnius ir nuoširdžius žmones, tik stiprėjo. O dabar nutarėme aplankyti bendruomenę, pasisemti gerosios patirties, pasimokyti, pasidžiaugti. Savo seną pažintį sutvirtinome pasirašydami bendradarbiavimo sutartį. Betygalos bendruomenės pirmininkė Gema Račienė su bendruomenės aktyvu aprodė savo valdas: menę, seklyčią, duonos kambarį ir pastogėje puikiai įrengtą arbatos kambarį. Buvo smagu patekti net į „karcerį“... Buvome supažindinti su programa „Arbatos kelias“, kurią nuoširdžiai pristatė pagrindinė žolininkė Irena Jankauskienė. Tyrinėjome karštą, šilumą sleidžiančią didžiulę duonkepę krosnį, vaišinomės joje keptomis gėrybėmis. Niekas neprilygs šeimininkių Genės Kurelaitienės ir Elenos Mėžinienės kulinarinėms išmonėms. Originaliu aptarnavimu visus žavėjo bendruomenės vyrai: Aleksas, Giedrius ir  Pranas. Tiek sukaupta bendruomenėje patirties, istorijos, tradicijų, kad pamatyti ar išmokti, vieną kartą apsilankius, neįmanoma. Pakvietėme betygališkius apsilankyti mūsų bendruomenėje, o po to, manome, mes Betygaloje lankysimės dar ne kartą. Mokysimės. Džiaugsimės. Bendradarbiausime. Nuoširdumo, pasitikėjimo ir sėkmės mums visiems - abiejų bendruomenių pirmininkams p.Gemai ir p. Romui- bei aktyvui.
            Pasigrožėjome Daukšos ąžuolu. Akmens grindiniu, jau temstant, nudardėjome iki Šv. Jono šaltinėlio, kuriuo didžiuojasi betygališkiai. Jį lankė Maironis, todėl kartais jis vadinamas ir jo vardu. Pasiklausėme šaltinio čiurlenimo, padainavome. Kaip ženklą mūsų kaimų bendruomenių draugystės, paleidome dangaus šviesulį. Nuostabus vakaras su betygališkiais ilgai išliks mūsų širdyse.

Gražina Pečkaitienė, Palukščio kaimo bendruomenės narė