„Kur kelionė - ten daina, ten jaunystės šypsena, o būry gerų draugų bus visiems labai smagu“ dar dabar ausyse skamba žinomos dainos žodžiai... Kelionės, kelionės... ir kas jų nemėgsta? Labai džiaugėmės ir mes, girkalniečiai, kad, laimėję Lietuvos kaimo tinklo projektą, turėjome progą  išvykti mokomojo vizito į Rokiškio rajoną. Klausimas: kodėl mes nusprendėme keliauti po Rokiškį? Atsakymas: iš 54 kelionės dalyvių net 49  niekada nebuvo ten apsilankę!
          Kilometrų skaičiumi ši kelionė įspūdinga ir įdomi. Šeštą  valandą ryto pilnutėlis 54 žmonių ekipažas pajudėjo iš Girkalnio Aukštaitijos link. Sutikrinami keleivių sąrašai, išdalinama kiekvienam vykstančiam dalomoji medžiaga. O šįkart ji gana gausi. Išvykstame aplankyti, pasimokyti, sužinoti, pabendrauti.
Mokomojo vizito į Rokiškio rajoną tikslas - susitikti su dviejų kaimo bendruomenių, bendruomenių sąjungos atstovais, pasidalinti sukaupta bendruomeniškumo patirtimi, užmegzti bendravimą tarp kaimų jaunųjų ūkininkų,  susipažinti su Rokiškio krašto geriausio ūkininko  ūkininkavimo naujovėmis, šio krašto amatininkų darbais ir patirtimi. 
           Prie Rokiškio rajono ribos mus pasitinka Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Saulis. Linksmai pasisveikinęs gražia aukštaitiška tarme pažada mus lydėti po gimtąjį kraštą.
         Pirmasis sustojimas Rokiškio bažnyčia. Pastarasis statinys vadinamas vienu įspūdingiausiu neogotikos stiliaus paminklų Lietuvoje. Bažnyčia mūrinė, joje yra išlikusių labai vertingų belgiškų medžio dirbinių, Vokietijoje gamintų vitražų, bronzinių skulptūrų, bronzinis paauksuotas Paryžiaus menininko sukurtas altorius. Po presbiterija įrengta fundatorių kripta. Joje ilsisi kunigaikščių Krošinskių, grafų Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių giminių palaikai.
         Rokiškio pasididžiavimas – Rokiškio dvaro sodyba, tituluota „Lietuvos turizmo traukos vietove 2011". 1905 m. rūmai buvo atnaujinti, pertvarkyti ir šių fasadas įgavo kiek kitokią išvaizdą. Dabar dvaro ansamblį sudaro 16 išlikusių autentiškų pastatų, parkas, tvenkiniai.
Išskirtinę vietą dvaro pastatuose  užima unikali dievadirbio Liongino Šepkos (1907-1985 m. ) drožinių ekspozicija. Ši drožinių kolekcija įtraukta ir į „Didžiojo žygio po Baltijos šalis" vertus aplankyti objektus.
        Išsiilgusiems kultūros reikėjo tiesiog pasivaikščioti po miestą – ką tik jame vykęs langinių tapymo pleneras, išskirtinai papuošė miesto gatves meniškai išpuoštomis namų langinėmis.  
          Apsilankę pas jaunąjį ūkininką Saulių Jasinevičių buvome nustebinti ne tik
puikiai sutvarkyta sodybos aplinka, bet     ir pasiektais ūkininkavimo rezultatais, įgyvendintais ES projektais, ūkio modernizavimo subtilybėmis, pačių šeimininkų nuoširdumu ir noru dalintis turima patirtimi. Tai dar kartą įrodo, kad jaunimas gali Lietuvoje dirbti ir užsidirbti.
    Lietuvoje yra 23 vietovės, turinčios Bajorų vardą. Viena jų – už poros kilometrų nuo Rokiškio. Bajorų kaimo bendruomenė buvo įkurta 2007 m vienija aktyvius kaimo žmones, kurie  įsitikinę: gerovė priklauso nuo jų pačių. Bet šios bendruomenės žmonės nustebino mus savo išradingumu, kūrybiškumu, originalumu; čia įkurtas lėlių muziejus, galintis pasigirti lėlėmis iš viso pasaulio: Švedijos, Ispanijos, Latvijos, Prancūzijos, Ukrainos, Vokietijos, Gruzijos, Bulgarijos, Vengrijos, Airijos, čia kuriami lėlių spektakliai gali pakerėti ir mažą, ir pagyvenusį. Mums buvo parodytas spektaklis „ Protinga žąsis“, kurio metu kartu dainavome liaudies dainas, sakėme greitakalbes.
           Kupini puikių emocijų pasukome Kavoliškių bendruomenės link. Prie seniūnijos rubežiaus mus pasitiko Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnė Dalia Janulienė ir Kavoliškių bendruomenės pirmininkė Danutė Kirstukienė. Prie bendruomenės namų mus pasitiko trankus kavoliškiečių kapelos maršas, garuojanti aukštaitiška košė, žmonių begalinis nuoširdumas ir bendravimas. Pasirašę tarp Girkalnio ir Kavoliškų kaimų bendruomenių bendradarbiavimo sutartį, sudainavę bendrą skambią dainą pasukome gražaus Salų miestelio link. Salos – tai miestelis Dviragio ežero saloje, pasižymintis ypač gražiomis apylinkėmis. Savo forma miestelis primena sumažintą Lietuvą. Nuo  XV a. Salos priklausė didikams Kęsgailoms, vėliau Radviloms, dar vėliau dvarą įsigijo Tyzenhauzai, kurie čia pastatė medinę bažnyčią. Prie dvaro  žaliuoja puikus parkas (vienas seniausių Lietuvoje), žymiosios 4 Salų tuopos. Miestelyje susikūrusi aktyvi bendruomenė, organizuojamos šventės, vyksta tarptautinė baltistų vasaros stovykla.
          Ne tik kelionėse į tolimus ir egzotiškus kraštus galima patirti kvapą gniaužiančių įspūdžių ir mėgautis kraštovaizdžiais. Net nepajutome kaip prabėgo kelionės diena Aukštaitijoje, turtinga  daugybės ežerų, miškų ir kalvų gamta, kiekvieną kaimą pavertusi mažu atskiru pasauliu. Sako, kad būtent ši labai vaizdinga gamta sukūrė ir linksmą aukštaičių būdą.
          Grįžome visą kelią dainuodami, pašmaikštaudami, linksmi ir, rodos, visai nepavargę, pabendravę su rokiškėnais, kupini įspūdžių. Laiko turime visi vienodai – 24 valandas. Ne laikas, o tik noras viską padaro. Suvokiantieji bendruomeniškumo svarbą randa laiko keliauti, bendrauti, pažinti, pasidalinti patirtimi. Kad taip daugiau tokių kelionių!
 

Kaimų bendruomenės „Girkalnis“ pirmininkas  Klemensas Šaulys

Bajorų kaimo bendruomėje

Rokiškio miesto aikštėje