Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą ir gaukite visas naujienas:
 
 
Lankomumas
Nuo 2018-10-17
Iš viso 353140
Šiandien 34
Dabar 1
 
Raseiniškių bitininkų vizitas Lenkijoje / Paskelbta 2012-09-03

           

           Nuo senų senovės bitininkystė buvo viena iš įdomiausių ir paslaptingiausių žemės ūkio šakų, kuri davė ne vien tik materialinės naudos bitininkui ir jo šeimai, bet ir dvasinį peną Jei bičių šeimą palygintume su žmogumi, pastebėtume tam tikrą panašumą - bičių šeimos, auginančios perus temperatūra yra pastovi ir beveik tokia pati kaip mūsų. Jei vėsiame kambaryje ant stalo išžarstytume saują bičių, jos po kurio laiko susijungtų į krūvą. Bitininkai, priešingai nei bitės, gali išgyventi ir pavieniui, tačiau panašius polinkius turinčius žmones traukia ypatinga dvasinė šiluma. Rugpjūčio mėnuo bitininkams - darbymečio metas, tačiau Raseinių bitininkų draugijos „Bičiulis“ nariai, įgyvendindami Lietuvos kaimo tinklo remiamą projektą „Bitininkystės verslo plėtros, bendruomeniškumo ugdymo patirties sklaida Lenkijos Respublikos Punsko ir Seinų krašte“, tarsi bičių spiečius pakilo kelionei pas Lenkijos bitininkus. Pirmas mūsų sustojimas buvo tik įvažiavus į Lenkiją – Punsko miestelis. Šimtmečius jis buvo lietuvių miestas, o dabar dar vadinamas lietuvių sostine Lenkijoje. Čia gali kone kiekvieną sutiktąjį užkalbinti lietuviškai. Žmonės pasižymi darbštumu, nagingumu, yra sumanūs, aktyviai dalyvauja saviveikloje, tuo būdu palaikydami ir puoselėdami savo tėvų papročius ir kultūrą. Pats Punsko miestas yra tvarkingas, namai rūpestingai prižiūrimi, daug kur žaliuoja, marguoja gėlynai, nutiesti takeliai. Tai lietuviško darbštumo ir tvarkingumo požymis. Gyvenamieji namai irgi išskirtiniai, ypač miestelio apylinkėse. Lenkų namai dažnai spindi raudonumu su melsvais atspalviais, o lietuvių dažomi mūsų tradicinėmis spalvomis, dažniausiai geltona su žaliais akcentais. Namų kiemus puošia koplytstulpiai, kryžiai, o namų sienas - Gedimino stulpų, Vyties ženklai. Čia mus pasitiko vietos bitininkai Petras ir Jolanta Vitkauskai. Tai žmonės, kurių šypsenos, nuoširdumas, svetingumas ir meilė savajam kraštui visus sužavėjo jau nuo pirmos minutės. Apžiūrėję šiuolaikiškai įrengtas gamybos, pardavimo patalpas išklausėme pranešimą apie tai, kaip sekasi kaimyninės šalies bitininkams gyvenantiems Punsko ir Seinų krašte. Punsko valsčius priklauso Seinų apskričiai, kuri suskirstyta į 4 valsčius. Apskritis gyventojų skaičiumi ir plotu yra dvigubai mažesnė negu Raseinių rajonas. Bitininkystė daugiausia mėgėjiška, iš šios veiklos pragyvena tik nedidelė dalis bitininkų. Labiausiai paplitusios bičių rasės – Karnika, Bakfastas. Bičių motinėlės dažniausiai įvežamos iš Lietuvos. Seinų ir Punsko bitininkai garsėja kaip aktyvūs bičių duonelės ruošėjai, bet medus yra pagrindinė bityno produkcija. Vidutinis derlius paprastai būna nuo 20 iki 30 kg. Didžioji dalis bitininkų medų parduoda tiesiogiai nuolatiniams pirkėjams. Lenkijoje bitininkai medų parduoda mažmeninėje rinkoje ir gali nesilaikyti ypatingų maisto saugos reikalavimų. Tai žymiai palengvina bitininkų veiklą, nes išvengiama didelių investicijų patalpoms įrengti. Petras Vitkauskas pristatė Punsko bitininkų draugiją, bitininkavimo specifiką, atsakinėjo į daugybę mūsų bitininkų klausimų. Susitikimo metu susipažinome su Lenkijos bitininkų sąjungos Punsko ir Seinų skyrių veikla, lankėmės bitynuose, gamybinėse patalpose, dalinomės gerąja patirtimi, produkcijos reklama ir pateikimu vartotojui. Važiuodami per lietuviškus kaimus žavėjomės viensėdžiais, gražiomis sodybomis, stipriais ūkiais, žmonių prisirišimu prie žemės ir darbštumu. Per tris išvykos dienas, kiek tik leido laikas, susipažinome su Lenkijos bitininkystės ypatumais, patyrėme daug malonių akimirkų bendraudami su bičiuliais. Kitas teigiamas kelionės aspektas – grupę sudarė bitininkai iš visų Raseinių krašto kampelių. Kelionės dalyviams kartu praleistas laikas leido geriau pažinti vienas kitą, o diskusijos apie mūsų šalies bitininkystės ateitį netilo nuo pat ankstaus ryto iki vėlyvos nakties. Jas pavykdavo sustabdyti tik Remigijaus Pranckūno armonikai ir Onutės Kazbarienės bei kitų bičiulių dainų melodijoms. Kelionės patirtis, geros emocijos, naujos pažintys dar labiau subūrė , suvienijo ir sustiprino mūsų bičiulišką kolektyvą.

Raseinių bitininkų draugijos „Bičiulis“ pirmininkas Vaidas Greičius

Raseinių bitininkų draugijos Bičiulis nariai

Pokalbio akimirka su Punsko bitininkų draugijos pirmininku Petru Vitkausku
 

« Atgal į naujienas