Biliūnų  kaimo bendruomenė pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“ mokomuoju vizitu po Šilalės ir Klaipėdos rajonų kaimų bendruomenes baigė  įgyvendinti projektą „Biliūnai- vakar, šiandien ir rytoj“.
50 bendruomenės gyventojų ankstyvą rugpjūčio sekmadienio rytą. išsiruošė susipažinti su Žemaitijos regiono bendruomenėmis    
                       Įvažiuojant į  Bijotus maloniai nustebino užkrečiantis pavyzdys. Pavasarį iš kiekvienų namų atnešti  ir į ilgą eilę pagal pakelę pasodinti jurginai, šiandien kiekvienam atvažiuojančiam lenkia savo svyrančias galvas. Mus pasitikusi Šilalės rajono Bijotų kaimo bendruomenės pirmininkė Loreta Petrošienė supažindino su jurginų žydėjimui prilygstančia įvairiaspalviška bendruomenės veikla, Šilalės rajono savivaldybės  ir Europos Sąjungos paramos lėšomis Bijotų kaime  įgyvendintais projektais „Bijotų dvaro-Baublių komplekso pritaikymas turizmo reikmėms“ bei „Bijotų senosios mokyklos modernizavimas gerinant bendruomeninę infrastruktūrą ir gerinant gyvenamosios aplinkos kokybę“, bendruomenės ir seniūnijos bendromis pastangomis gražiai sutvarkytu ir gyventojų reikmėms pritaikytu parku, pasidalino  gerąja patirtimi, rūpesčiais ir džiaugsmais,.
              Kiek ilgiau stabtelėjome prieš 200 metų D. Poškos įkurto muziejaus Baublio ir jo gyvenimo istorijos. Daugelį nustebino, kad rašytojas D. Poška buvęs labai turtingas žmogus. Būdamas 17-18 metų, pradėjo dirbti Raseinių žemės teisme, iš pradžių advokatu, paskui teismo regentu, ežių teismo sekretoriumi, žemės teismo raštininku. Savo tėviškėje valdė apie 500 ha žemės, turėjo 40 baudžiauninkų. Peršasi mintis, kad Raseinių krašte tuo laikmečiu gyveno taip pat pasiturintys žmonės, padėję D. Poškai susikrauti  turtus.  
                  Nuo Bijotų pavažiavę 4 kilometrus, sužinojome kodėl sakoma, kad tik Girdiškės bažnyčioje šventieji tarp medžių šakų įsitaisę ir dėl kokios priežasties joje kasmet,  rugpjūčio 5 dieną, titulinių  atlaidų metu sninga. Manoma, kad rugpjūčio mėnesį iškritusį sniegą regėjo Girdiškės bažnyčios statytojai, todėl ir parinkę jai Švč. Mergelės Marijos Snieginės vardą. Niekur kitur pasaulyje nepamatysi tokių šoninių altorių. Juose - nužievintų ąžuolų kamienų ir šakų nišose įkurdinti šventieji. Tai priminimas, jog žemaičiai nuo seno garbino medžius. Švč. Mergelės Marijos Snieginės neogotikinę šventovę kaip unikalų muziejų vasaromis aplankodaug vietos bei  užsienio turistų.
             Pasirašę bendradarbiavimo sutartį su Bijotų kaimo bendruomene, pasukome  Klaipėdos link. Pakeliui aptarinėdami savo bei bijotiškių veiklą, nusprendėme, kad šalia dažnai nematomų darbų - projektų rengimo, jų įgyvendinimo, kasdieninės bendruomenės veiklos, reikalaujančios daug žinių, laiko, darbo, pasiaukojimo, ne mažiau svarbu mokėti įdomiai ir įsimintai pristatyti savo kraštą, nuveiktus darbus. Pirmoji gerosios patirties pamoka mokomajame vizite byloja, kad Bijotuose gyvenama  svetingų, išmintingų bei širdingų žmonių.
Kaskart iš kiekvieno krašto ir bendruomenės gautą patirtį  tarsi dedi ant svarstyklių ir lygini su savąją, ieškai vieni kitų pranašumų ir panašumų, skirtumų ir savasties.
             Biliūnai neatsiejami nuo meilės legenda apipintos - kaštonų alėjos, kurios atsodinimas, tvarkymo darbai vietos gyventojus suvienijo į bendruomenę. Kiekvieną gegužę Biliūnuose švenčiama kaštonų žydėjimo šventė. Todėl neatsitiktinai šį pavasarį pastatytos skulptūros pagrindinis simbolis - kaštonas, jo šakelė puošia bendruomenės vėliavą.
              Antroji gerosios patirties pamoka Klaipėdos rajone, Dauparų bendruomenėje. Ir atsitiki taip, kad  Dauparų gražiausios sodybos, svarbiausi pastatai bei bendruomenės namai įsikūrę Kaštonų gatvėje. Ir bendruomenės pirmininkė, ypatingai prie Biliūnų legendos  tinkančiu vardu ir pavarde - Ieva Meilienė (prieš kelis dešimtmečius už pačio Adomo Meilės ištekėjusi). Ilgiau bendraujant ir daugiau panašumų atsirado. Daupariškiai, kaip ir biliūniškiai pagal VVG įgyvendinamas vietos plėtros strategijas ketino teikti paraišką viešųjų erdvių sutvarkymui, tačiau vienodai abi bendruomenės susidūrė su detaliųjų  planų rengimo sunkumais. Vienodai visur jaučiasi bendruomeniškumo stoka, trūksta aktyvių ir iniciatyvių žmonių. O vėliau nors panašiais skaičiais, bet porą skirtumų suradome. Prieš 42  metus pastatytoje Dauparų gyvenvietėje gyvena 412 gyventojų, o prieš 420 metų rašytiniuose šaltiniuose paminėtuose Biliūnuose – 41. Nuoširdžiai bendraudami, suradę panašumus  ir skirtumus Dauparų ir Biliūnų bendruomenės pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
             Per keletą minučių pramokę ir kartu padainavę daupariškių himną, pasikeitę suvenyrais, prieš išsiskiriant vieni kitiems pripažinome, kad kiekvienas toks susitikimas abipusiškai naudingas, padedantis surasti naujų pažįstamų, užkrečiantis idėjomis, aktyvumu bei  padedantis gauti tinkamiausius atsakymus į sunkiausius klausimus.
 
           Grįžtant autobuse biliūniškiai laiko veltui neleido, surengėme praktinį užsiėmimą. kurio metu. Teikė jiems mokomajame vizite kilusią idėją, kurią būtų galima pritaikyti mūsų bendruomenėje, pažymėdami kokios priemonės reikalingos idėjai įgyvendinti bei kuo prie jos realizacijos gali prisidėti pats idėjos autorius.

Vilma Račkauskienė
Biliūnų kaimo bendruomenės pirmininkė