RaseiniuVVG.lt naujienos RaseiniuVVG.lt naujienos http://senas.raseiniuvvg.lt/ lt Moncula engine <![CDATA[ Paminėta Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena ]]>  Rugsėjo 25-ąją, Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną, kaimų bendruomenė „Betygala“, vykdydama saugaus eismo projektą, surengė saugaus eismo akciją. Po šv. Mišių kun. Gintas Leonavičius pašventino aikštelėje stovinčius automobilius. Bendruomenės nariai dovanojo atšvaitus ir šviesą atspindinčias liemenes sutiktiems gyventojams, linkėdami saugaus kelio.

Bendruomenės pirmininkė Gema Račienė
Nuotraukos V. Judicko
 


 

]]> <![CDATA[ VILNOS VĖLIMO AMATAS - SENAS KAIP PASAULIS ]]>    Vėlimas – pati seniausia vilnonių audinių gamybos technika. Pasak legendos, pirmas veltas kilimas  atsirado  Nojaus laive. Avys, plaukusios šiame laive, buvo suvarytos į labai mažus gardus. Vilnos nuo jų šonų krito ant grindų, drėko, buvo trypiamos ir vėlėsi po kanopomis. Kai avys paliko laivą, ant grindų  pasiliko gulėti šiltas vilnonis kilimas. Bet tai tik legenda. Archeologai pirmų veltų gaminių atsiradimą datuoja VI – V a.pr.m e. Surinkę laukinių gyvūnų vilną, kai jie šeriasi, senovės žmonės gamino pirmuosius primityvius rūbus, ir tik praėjus amžiams  išmoko verpti, austi, megzti. Šiandien ši viena iš seniausių tekstilės rūšių vėl tapo madinga ir aktuali. Pusiau užmirštas amatas paskutinį dešimtmetį  atgimė  šiuolaikinėje mados industrijoje. Veltinis pagamintas pagal senovinę technologiją įgavo be galo daug naujų spalvų.
   Atgaivinant ir puoselėjant senųjų amatų tradicijas,  kiekvieną rugsėjo mėnesio antradienio vakarą Nemakščių bendruomenės santalkos namuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekto „Nemakšių bendruomenės santalkos narių ir kaimo gyventojų bendruomeniškumo skatinimas“ dėka vyko vilnos vėlimo  pamokos. Protėvių kultūrą bei gyvenimo būdą pažinti sukviestos merginos ir moterys turėjo labai gerą progą susipažinti su įdomiu vilnos vėlimo amatu ir savo rankomis pabandyti pasigaminti dirbinių iš avių vilnos. Kristinos Budrikienės vadovaujamas kolektyvas, per kiekvieną susitikimą po keletą  valandų triūsęs prie vėlimo darbų,  negalėjo atsidžiaugti savo darbo vaisiais. Vienos nusivėlė sagę, šalį, paveikslą, kitos - net ir patogias, šiltas šlepetes ar riešines. Smagu buvo pajusti, kad iš tokio lengvo, padrikusio pluošto kruopščiai triūsiant galima savo pačių rankomis išlipdyti mielus, patvarius daiktus ir iš pamokos išeiti ne basomis, o apsiavus puikiu savadarbiu avių kailio apavu ar apsigobus nuostabiausių spalvų šaliu…
   Vėlimo vakarais bendruomenės namuose buvo daug  šiltų emocijų. Malonus  pabuvimas ir pasiplepėjimas su kaimynėmis, draugėmis  prie arbatos puodelio, užsiėmimai su švelnia, šilta vilna, kuri nepastebimai virsdavo žaviausiu meno kūriniu, sukūrė visapusišką harmoniją.  Tai buvo tikra terapija daugeliui po sunkios darbo dienos. Kaip pavasarį privalu rankas „suleisti“ į žemę,  vasarą  - kojas pamerkti į kūdrą, taip rudens ilgėjančiais vakarais būtina suvelti vilną, kuri  teikia kažką nepaprasto...

Projektą remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 10 % kofinansavimu prie projekto prisideda Raseinių r. savivaldybė.

NBS SOCMIN projekto vadovė Lina Mejerienė



 

]]> <![CDATA[ Gabšių bendruomenės narių išvyka į Molėtų kraštą ]]> Nors Gabšių kaimo bendruomenės projektas „Auganti bendruomenė 2016“ jau įpusėjo, tačiau įvairios veiklos dar toli gražu nesibaigia. Šįkart ankstyvą rugsėjo 24–osios rytą Gabšių kaimo bendruomenės nariai buriavosi prie bendruomenės namų ir nekantriai laukė  edukacinės išvykos į  Molėtų kraštą. Keliauti panoro visi – ir maži, ir dideli, o taip pat ir senjorai.
     Atvykę į ežeringiausią Molėtų rajono kaimą – Mindūnus, aplankėme Ežerų žvejybos muziejų bei Molėtų krašto tradicinių amatų centrą, susitikome su Mindūnų kaimo bendruomenės atstovėmis. Muziejuje gidas papasakojo apie senąsias ežerų žvejybos tradicijas, rodė sukauptus senuosius ir dabartinius žvejybos įrankius, šimtmečio senumo luotus, tinklus bei daugelį kitų žvejybai skirtų įrankių.
     Amatų centro atstovės supažindino su centro vykdoma veikla bei teikiamomis įvairiomis edukacinėmis programomis. Šiame amatų centre daugiausia dėmesio skiriama su žvejyba susijusiems amatams – bučių pynimui, tinklų nėrimui, senajam kulinariniam paveldui ir kitiems. Amatų centro atstovės džiaugėsi, kad kasmet Mindūnų aplankyti ir susipažinti su senosiomis žvejybos tradicijomis atvažiuoja vis daugiau keliautojų.
Pasibaigus ekskursijai muziejuje, mažieji keliautojai turėjo galimybę pažvejoti čia pat esančiame tvenkinyje. Vaikams ši neeilinė pramoga paliko didelį įspūdį. Žvejybai pasibaigus, sertifikuota aukštaitiško kulinarinio paveldo amatininkė Irena Rimidienė maloniai kvietė visus paragauti garsios, ant laužo virtos  „Rimidžių firminės žuvienės“. Skanaudami ką tik išvirtą žuvienę bendravome su Mindūnų kaimo bendruomenės atstovais.
     Pasistiprinę gabšiškiai pėsčiomis patraukė link aukščiausio Lietuvoje Labanoro girios apžvalgos bokšto. Užlipus į bokšto viršų, atsivėrė nuostabūs miškų bei ežerų vaizdai. Pasigrožėję gamta, visi pavargę bet kupini gerų įspūdžių grįžo į autobusą.
      Grįžome namo ne tik pamatę daug naujo, pralėtę akiratį, pasisėmę patirties bendruomenių verslumo ugdyme, bet ir pailsėję bei pasisėmę žinių apie vieną iš senųjų tradicijų – ežerų žvejybą.
    Projektą „Auganti bendruomenė 2016“ remia LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Raseinių rajono savivaldybė.

Simona Kropaitytė
Bendruomenės narė


 

]]> <![CDATA[ Tradicinis renginys Kejėnuose ]]>    Tradicinio renginio dalyviai, svečiai susirinko į Raseinių rajono Kejėnų archeologinį kompleksą (jį sudaro kapinynas, pilkapiai ir piliakalnis) paminėti Rudens lygiadienio, Baltų vienybės ir Saulės mūšio dienos. Džiugu, jog tarp svečių buvo Raseinių meras Algirdas Gricius, Seimo narys Darius Ulickas, tarybos nariai Linas Bielskis ir Jonas Vazgys, 10 rajono kaimų bendruomenių atstovų, kitų svečių. Renginį organizavo Palukščio ir Milašaičių kaimų bendruomenės. Į tradicinį renginį susirinko apie 90 dalyvių, oras buvo nuostabus, matėsi ir naujų veidų, jautėsi nuoširdumas, vienybė.
   Susirinkę greta kapinyno, kilome laiptais ir keliavome į piliakalnį. Sustojome Pilkapiuose, kur kaimo bendruomenės „Palukštys“ pirmininkas Romas priminė čia gulinčių protėvių istoriją bei laidojimo papročius. Uždegdami žvakeles, pagerbėme jų atminimą.
    Į Piliakalnį įžengėme pro Simbolinius vartus, palikę už jų blogas mintis ir nuotaikas, nusiprausę Šventupio, kuris juosia piliakalnį, vandeniu. Vanduo mūsų protėviams buvo viena iš skiriamųjų ribų tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Riba, atskirianti realųjį ir mistinį pasaulius, atskirianti Žmones ir Dievus. Nuo piliakalnio sklindanti muzika kvietė kilti aukštyn...
    Savo dainas mums skyrė Ramonų kaimo bendruomenės ansamblis, vadovaujamas Vytauto.
    Renginį vedė bendruomenės narės Gražina, Rita, Rūta.
    Laiko ratas, išbarstęs sodų žydėjimą ir saujon surinkęs vasaros šilumą, trumpam stabteli prie pilnos rudens kraitės meto- meto, kai susilygina diena su naktimi. Rugsėjo 22- Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės diena. Baltų vienybės dienos paminėjimo pagrindu tapo viena pirmųjų baltų – žemaičių, žemgalių genčių didžiųjų pergalių. 1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės mūšyje kunigaikščio Vykinto vedama jungtinė kariuomenė sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė didžiulį ryžtą ginti savo žemes. 2000-iais metais Lietuva ir Latvija Saulės mūšio dieną– rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena – ji tapo Lietuvoje atmintina diena, o Latvijoje – valstybine švente.
   Tradicinį baltų vienybės laužą uždegė visų 10 dalyvaujančių bendruomenių atstovai. Pasidžiaugę visų susirinkusių gražia bendryste, sudainavome „Žemėj Lietuvos...“ dainą. Vakaro sutemoje, susikibę už rankų, ėjome rateliu įmituodami Saulę, Žemę ir žmogaus gyvenimą. Susirinkusius pasveikino Raseinių rajono savivaldybės meras, Seimo narys, bendruomenių atstovai. Visi pasidžiaugė puikia galimybe pabūti gamtoje, ramybėje, santarvėje.
   Šventės metu prisiminėme Baltų gentis- karinguosius-žemaičius, prūsus ir latgalius; žemdirbius-žiemgalius ir jotvingius, kuršius ir sėlius bei kt. Susirinkusieji aktyviai dalyvavo viktorinoje, nugalėtojai buvo apdovanoti prizais.
   Vakaro metu mėginome įsivaizduoti Baltų dievus - Žemyną, Saulę, Aušrinę, Vakarę, jų garbinimo papročius. Vaišinomės duona, gira, vaisiais. Baltų tautos ypatingai garbino gamtą. Nesuvokiamus dalykus laikė nežemiškomis būtybėmis. Todėl rudenėjant, temstant orams ir liūdint gamtai negalėjome neprisiminti ir mirusiųjų deivės Veliuonos bei Velino (vad. piktąja dvasia Velniu), netruks ateiti ir Vėlinės...
   Uždegę saulės- ugnies ratą, tradiciškai pasiuntėme dangaus šviesulį bendruomenėms, esančioms ant piliakalnių-Betygalos, Gėluvos, Pašešuvio...
   Nuoširdžiai palinkėjome, kad ugnis apjuostų Baltų dvasinę tėvynę, kad sušildytų ir suvienytų mus geriems darbams...Ji byloja MES ESAME....
   Po renginio vaišinomės Palukščio dvaro šeimininkių virta koše ir susineštomis gėrybėmis.



]]> <![CDATA[ Įgyvendinamas saugaus eismo projektas ]]>      Nenumaldomai trumpėja dienos. Štai jau naktis tampa ilgesnė už dieną, tai ir kelyje ilgiau būname tamsoje.  O tamsiu paros metu didesnė tikimybė, kad nesilaikant saugaus eismo taisyklių gali įvykti nelaimingų atsitikimų. Rugsėjo 22 dieną Butkiškės kaimo bendruomenė įgyvendindama saugaus eismo projektą vykdė prevencinę priemonę Butkiškės kaime. Bendruomenės pirmininkas Linas Bielskis ir jo pavaduotojas kaimo seniūnaitis Dainius Noreika kartu su Raseinių policijos komisariato pareigūnais – vyriausiu tyrėju Dariumi Joniku ir bendruomenės pareigūne Giedre Deveikiene važinėjo po Butkiškės kaimą ir siekdami užtikrinti saugų eismą dalijo saugaus eismo priemones bei aiškino saugaus eismo taisykles. Pareigūnai stabdė automobilius, o bendruomenės atstovai daugiau bendravome su pėsčiaisiais ir dviratininkais. Pagal naujausias kelių eismo taisykles dviratininkai net ir šviesiu paros metu turi naudoti šviesą atspindinčias liemenes. Mūsų visų tikslas buvo ne surasti pažeidėjų ir juos nubausti, bet tai buvo profilaktinė priemonė, tikslu aprūpinti saugaus eismo priemonėmis ir išaiškinti jų būtinybę. Be liemenių važiavę dviratininkai gavo šviesą atspindinčias liemenes, o visi sutikti pėstieji gavo atšvaitų. Smagu, kad jau daug dviratininkų ir pėsčiųjų naudoja saugaus eismo priemones. Manome, kad ir po šios popietės darbų Butkiškės kaimo gyventojai tapo saugesni.


Bendruomenės pirmininkas Linas Bielskis

]]> <![CDATA[ Pašešuvio bendruomenėje darbai dar tęsiasi ]]>     Visuomeninė organizacija Pašešuvio kaimo bendruomenė tęsdama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Pašešuvio bendruomenės veiklos stiprinimas“, sėkmingai pasiekė dar vieną tikslą. Tai viešųjų erdvių sutvarkymas, pritaikant gyventojų poreikiams. Visų džiaugsmui pagrindinis bendruomenės  takas buvo įrengtas trinkelėmis, todėl nuo šiol į bendruomenės namus galima saugiai ir patogiai patekti įvairioms asmenų grupėms.
    Bendruomenės žmonės džiaugiasi, kad puoselėjamas ir grąžinamas jų gimtasis  kraštas tampa vis patrauklesnis ir gražesnis. Taip pat gerėja aplinkos įvaizdis, užtikrinamas komfortabilumas, veiklos tęstinumas.
Projekto vykdymui dalį lėšų skyrė Raseinių rajono savivaldybės administracija.

Pirmininkė  Jolanta Žalkauskienė



 

]]> <![CDATA[ Rudens mugėje dalyvavo ir Raseinių rajono VVG ]]>    Atėjus rudeniui Raseinių miesto centre eilę metų organizuojama Rudens šventė. Joje dalyvauti kviečiamos rajono kaimų bendruomenės, seniūnijos bei kitos įvairios organizacijos.
   Labai  džiugu, kad šiemet, rugsėjo 17 dieną vykusi šventė, buvo skirta Vietos bendruomenių metams paminėti. Pirmą kartą savo kiemelį turėjo ir veiklą pristatė  Raseinių rajono vietos veiklos grupė „Raseinių krašto bendrija“ kartu su Raseinių rajono kaimų bendruomenių sąjunga.
   Malonu, kad kiemelį aplankė Lietuvos Respublikos  seimo narys Darius Ulickas, Žemės ūkio ministerijos ministro patarėjas Artūras Milašauskas, Rajono meras Algirdas Gricius, tarybos nariai- Romualdas Zubiela, Linas Bielskis, Jonas Vazgys, Rosvaldas Kunickas, daugelis seniūnų, kaimo bendruomenių pirmininkų bei kitų organizacijų atstovai ir svečiai.

Viešųjų ryšių specialistė Irena Dapkuvienė



 

]]> <![CDATA[ Nemakščių bendruomenės narių išvyka į Trakų kraštą ]]>   Štai ir baigiasi dar vienas žemės darbų ciklas. Jau nuimtas puoselėtų  pasėlių derlius, į rūsius saugiai keliauja vaisiai ir daržovės. Smagu... Bet džiugina ne tik tai, šiemet ruduo ypatingas - žavimės ne tik krentančių lapų spalvomis, bet ir saulėtomis, giedromis, šiltomis dienomis. Na, ir kaipgi tokiu metu nepakeliavus po savo gražią ir brangią Lietuvėlę.
   Rugsėjo 17 dieną, šeštadienio rytą, Nemakščių bendruomenės santalkos nariai ir nemakštiškiai vykdomo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekto „Nemakščių bendruomenės santalkos narių ir kaimo gyventojų bendruomeniškumo skatinimas“ dėka,  prisidėdami savo lėšomis, „pasiėmę“ gerą nuotaiką iškeliavo Trakų krašto link. Pirmasis šios šaunios kompanijos sustojimas buvo legendomis, eilėmis apipinta ir ežerais apjuosta Trakų pilis, kuri užburia nepaprasta viduramžių istorija. Nuvykus į pilį mūsų jau laukė užsakyti gidai. Pasidalinę į dvi grupeles, su gidais pasivaikščioję po gotikinio stiliaus statinį ir išgirdę apie jį ne vieną legendą,  pasakojimą,  pasukome garsiųjų kibinų ragauti ir paliktiems namiškiams lauktuvių „paveizėti“. Anot gidų, jei atvykai į Trakus ir neparagavai kibinų, vadinasi, tu Trakuose nebuvai. Ši vietovė nuo seno garsėjo kaip nuostabaus grožio gamtos kampelis, išsiskiriantis savo unikaliu gamtovaizdžiu,  salos pilimi  bei tvyrančia romantika ir ramybe. Atrodo, čia galėtumei būti valandų valandas, bet projekto vadovės Linos Mejerienės šios išvykos maršrute buvo numatytas kitas nuostabus kampelis, į kurį ir išskubėjome smalsumo vedini.
   Plačiau pažinti nematerialinį tautos paveldą ir tradicinius senuosius dzūkų namus, puoselėti lietuvių tautines, menines ir kultūrines tradicijas mums padėjo edukacinė išvyka į Tiltų kaimą, esantį  Trakų rajone. Edukacinių užsiėmimų  metu visi galėjo įsijungti į šiaudinių žaislų ir šiaudinių sodų rišimo kūrybinę veiklą, mokymus vedė Tiltų kaimo bendruomenės narė – amatininkė  Veronika Ignatavičienė ir Tiltų kaimo bendruomenės valdybos narė, sertifikuota tautinio paveldo, šiaudinių žaislų rišimo, amatininkė Vaiva Neteckienė. Kiekvienas dalyvis, norėjęs save išbandyti šiaudinių žaislų rišimo meno srityje, turėjo galimybę pasigaminti tautino paveldo šiaudinius angeliukus. Tuo pačiu metu kiti dalyviai galėjo save išbandyti verdami šiaudinius sodus. Kol visi susikaupę rišo, vėrė ar kitokiu principu  gaminosi sau dirbinį iš šiaudų, prie bendruomenės namų nekantriai mindžikavo šio kaimo pažiba (vienas iš keleto belikusių) -  gražuolis arklys, šalia šiaudų karietos laukė  nuostabiais rūbais pasipuošęs šio kaimo važnyčiotojas. Pakinkytas arklys net keletą kartų lėkė per kaimą su puikiai nusiteikusiais keleiviais – svečiais, kurie troško susipažinti su kaimu, jo istorija. Sužinojome, jog Tiltų vardas siejamas su tiltu, nutiestu per Gelužos upelį. 1641 m. Valkininkų karališkųjų girių aprašyme pirmą kartą paminėtas kvartalas – Naujasis Tiltas, per kurį iš miško buvo gabenama mediena į Valkininkų dvarui priklausančias geležies lydymo, kalimo, patrankų liejimo ir kitas įmones. Kadaise čia buvo raistai, klampi, pelkėta vieta. Praėjimui buvo klojami rąsteliai, todėl vietos gyventojai mano, kad dėl tų rąstinių tiltelių ir tilto per Gelužą kaimas buvo pavadintas Tiltais, viso važnyčiojimo metu mums šią istoriją pasakojo karietos savininkas, ilgaamžis šio kaimo gyventojas. Na, o po tokios šaunios kelionės p. Vaiva visus pakvietė draugiškų vėlyvųjų pietų – ragauti grikių blynų.
   Padėkoję šeimininkėms, edukacinių užsiėmimų mokytojoms ir važnyčiotojui už nepakartojamą ir šiltą priėmimą, padovanoję prisiminimui apie savo kraštą lankstinukų, knygelių, savo rankų darbo vaško žvakių, kurias išliejome taip pat šio projekto dėka, pasidalinę aštuonratės važiuoklės muziejuko įdėtomis lauktuvėmis, iškeliavome sostinės link. Tą vakarą visi skubėjome išvysti dar vieną žmogaus prisilietimu sukurtą stebuklą, poilsio ir pramogų centrą Belmontą, dar kitaip poilsio oaze vadinamą. Visų akis traukė vienas už kitą nuostabesni vaizdai – pradedant nuo ištaigingiausių pastatų ant Vilnelės upės kranto, fontanų,  šniokščiančio krioklio, išpuoselėtų gėlių darželių, senojo malūno rato, sukamo vandens, ir užbaigiant juodąja gulbe, ramiai plaukiojančia alpinariumo platybėse.
   Kelionė namo neprailgo nė vienam, nes visą laiką turėjome ką veikti: piešėme ant vieno lapo šios kelionės įsimintiniausią, gražiausią akimirką, turėjome atspėti savo slaptą draugą - angelą sargą, kuris kiekvieną iš mūsų globojo visą šią kelionę. Dalinomės įspūdžiais, šios dienos gražiausiais prisiminimais, aptarėme edukacinius užsiėmimus, jų pritaikymą mūsų benruomenėje ir su daina grįžome namo. Kaip sakoma, visur gerai, bet namuose geriausia.
   Dievas dovanojo šiltą rugsėjį ir nuostabų orą, o mes vienas kitam šiltą žodį, bendruomeniškumo jausmą ir smagų pasibuvimą drauge.
   Šį projektą remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savo lėšomis prisideda Nemakščių bendruomenės santalka.
   Nuoširdų ačiū tariame UAB „Ajus“ direktoriui Romualdui Dubinskui už komfortabilią ir saugią kelionę patogiu autobusu, bei Leonui Tamulevičiui už molinius suvenyrus.

               Nemakščių bendruomenės santalkos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
projekto vadovė Lina Mejerienė

]]> <![CDATA[ Paroda „Sprendimų ratas 2016“ ]]>       Maloniai kviečiame apsilankyti tradicinėje rudens parodoje „Sprendimų ratas 2016“, kuri vyks spalio 6–8 d., Aleksandro Stulginskio universitete (Akademija, Kauno r.).
      Pirmą kartą parodos lankytojai kviečiami aplankyti ir socialinio verslo ekspoziciją, skirtą pristatyti Lietuvos kaimo socialinio verslo laimėjimus (savo gaminius demonstruos verslios šalies kaimo bendruomenės ir kitos NVO). Parodos organizatoriai viliasi, kad nevyriausybinių organizacijų nariams bus įdomu pasižvalgyti ir tiesiogiai pabendrauti su bendruomenių, kurios imasi verslo, atstovais. Taip pat parodoje dalyvaus daugiau kaip 100 įmonių ir organizacijų, todėl NVO planuojant naują ūkinę veiklą, pats laikas žvalgytis įvairių techninių naujovių.
Nors paroda „Sprendimų ratas 2016“ turi aplinkosaugos pobūdį, tačiau čia veiks ir komunalinės technikos, žemės ūkio žaliavų ir maisto perdirbimo įrangos ekspozicijos. Taip pat parodoje tradiciškai bus suorganizuota pati didžiausia šalyje dekoratyvinių augalų ir sodinukų mugė. Parodoje veiks veislinių gyvūnų ekspozicija. Įsigyti savo produkcijos siūlys smulkūs gamintojai: daugiau kaip 200 augintojų, amatininkų ir tautodailininkų. Renginio metu vyks įvairūs parodos tematiką atitinkantys seminarai. Penktadienį 11 val. bus surengtas seminaras socialinio verslo tema.
      Parodos programą galima rasti čia. Informacijos apie parodą taip pat galite rasti interneto svetainėje www.sprendimuratas.lt.
 

]]> <![CDATA[ Eidami į mokyklą būkime saugūs ]]>           Lyduvėnų  bendruomenė vykdo jau ketvirtą saugaus eismo projektą. Rugsėjis mokslo metų pradžia. Šio projekto tikslas- priminti moksleiviams saugaus eismo taisykles einant į mokyklą ir grįžtant iš jos, kaip reikia  išlipus iš autobuso saugiai pereiti gatvę, kad išvengtume skaudžių eismo nelaimių. Lyduvėnų miestelio ir aplinkinių kaimų moksleiviai mokyklas pasiekia važiuodami  mokykliniais autobusais.  Visiems moksleiviams vykusiems į mokyklą buvo primintos saugaus eismo taisyklės , padovanota po atšvaitą, o autobusų vairuotojams padovanota po šviesą atspindinčią liemenę.  Moksleiviams, kurie iš mokyklos grįžo ne mokykliniais autobusais saugaus eismo priemonės buvo nuvežtos į namus. Už visas saugaus eismo priemones esame dėkingi Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos.

          Bendruomenės pirmininkė Janina Vileikienė

]]>